2012 m. gegužė
P A T K Pn Š S
  1
 2
 3
 4
 5
 6
7
 8
 9
 10
 11
 12
 13
14
 15
 16
 17
 18
 19
 20
21
 22
 23
 24
 25
 26
 27
28
 29
 30
 31
  

2009

Kėdainių rajono dainų ir šokių šventė „Žemės šios dvasia“



Birželio 6 dieną miesto parke vyko

Kėdainių rajono dainų ir šokių šventė
„Žemės šios dvasia“

– svarbiausias Lietuvos vardo tūkstantmečiui pažymėti skirtas renginys Kėdainių rajone.


Iškilminga šventės dalyvių eisena J. Basanavičiaus gatve atžygiavo į senąjį miesto parką, kuriame 17 val. prasidėjo šventė, susidedanti iš dviejų dalių.


Pirmojoje šventės dalyje Kėdainių rajono mėgėjų meno kolektyvai įvairiais žanrais perteikė Lietuvos kultūrinį paveldą, perpintą Kėdainių krašto dvasia.
Antrojoje dalyje koncertavo Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“.

Pirmoji šventės dalis, atskiromis keturiomis temomis per atitinkamą repertuarą, simboliškai atspindėjo istorinį Lietuvos kelią nuo pagonybės iki mūsų dienų. Ugnis, degusi mūsų protėvių aukuruose, neužgeso. Ji iki šiol dega lietuvių širdyse, šildo mūsų  sielas, prie jos nuolatos grįžtame ieškodami įkvėpimo, dvasinės atramos taško. Temoje „Dek, ugnie“ jungtinis vyresniųjų ir merginų šokių grupių bei Kėdainių muzikos mokyklos kanklininkių ansamblis atliko senosios Lietuvos kultūros, pagonybės ir gamtos stichijų garbinimo laikotarpį simbolizuojančius kūrinius.


XVII–XVIII amžiais, Kėdainius valdant didikams Radviloms, kultūra gyvavo dvaruose ir krašto istorijoje paliko ryškų dvarų kultūros pėdsaką.


Lygiagrečiai su dvarų kultūra vystėsi ir liaudies kultūra. Todėl temoje „Po Radvilų ženklu“ „Polonezo“ melodija, kurią atliko Šviesiosios gimnazijos kolektyvas ir Kėdainių muzikos mokyklos styginių orkestras, persipynė su  piemenėlių raliavimais.  Skardūs vaikiški mažųjų kėdainiečių – miesto mokyklų-darželių auklėtinių – balsai pasklido po senąjį parką, tarsi skelbdami: „Niekas neužmiršta, niekas nebus pamiršta“.  

 

Obels žiedai,  primenantys tėviškės sodą, kurį – kaip ir Tėvynę – reikia nuolatos saugoti bei puoselėti,  ir šokis „Sesė sodą sodino“, atliekamas jungtinio merginų šokių kolektyvo, sujungė antrąją ir trečiąją – „Lietuviais esame mes gimę“ – temas.




Trečiojoje temoje skambėjo lietuvių liaudies kūryba, gimusi kovose už laisvę 1917–1918 metais ir pirmojo tautos atgimimo džiaugsmo akivaizdoje. Visa tai perteikė jungtinių vokalinių ansamblių, chorų, suaugusiųjų ir vaikų folkloro, kaimo kapelų ir liaudies šokių kolektyvai.

Temoje „Tėvynė dainų ir artojų“ – lietuvių  kūrybos nuo antrojo atgimimo iki mūsų dienų atspindžiai, skambantys šviesiais akordais. Į bendrą atlikėjų būrį įsijungė šiuolaikinio šokio grupės ir Kėdainių muzikos mokyklos pučiamųjų orkestras.


Antrojoje šventės dalyje Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ į darnią visumą sujungė šimtmečių pagimdytus ir nugludintus liaudies kūrybos žanrus – vokalinę ir instrumentinę muziką, choreografiją ir vaidybą. Ansambliečius puošė žymių respublikos dailininkų vienetiniai tautiniais raštais atausti kostiumai. Visa tai pavadinta tradiciniu Lietuvos aukso fondu, kuris kaip neįkainuojamas turtas surinktas, saugomas ir perduodamas iš kartos į kartą, tarsi priesaiką tariant: „Lietuva skamba ir skambės“.



Rengiant šventę, Kėdainių rajono savivaldybė sudarė organizacinį komitetą, skyrė finansavimą. Šventėje dalyvavo 86 rajono kultūros ir švietimo įstaigų mėgėjų meno kolektyvai: 16 liaudiškų šokių kolektyvų, 7 chorai ir 16 vokalinių ansamblių, 20 folkloro ansamblių, 11 liaudiškos muzikos kapelų, 10 šiuolaikinių šokių grupių, 2 orkestrai ir kiti kolektyvai. Šventės programoje dalyvavo 1122 mėgėjų meno kolektyvų nariai, kuriuos paruošė 65 vadovai. Rajono kultūros centrams atstovavo 516, švietimo įstaigoms – 581 meno mėgėjų.

Kėdainių rajono savivaldybės kultūros skyriaus iniciatyva reikšmingiausiame šiais jubiliejiniais metais rajoniniame renginyje kėdainiečiai pamatė  ansamblio „Lietuva“ koncertą.
Ieškant papildomų finansavimo šaltinių, Kėdainių kultūros centras pateikė projektą LR Kultūros ministerijai, Kultūros rėmimo fondui ir gavo dešimties tūkstančių litų paramą. Projektą parengė direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai Genovaitė Šaučūnienė.

Šventės režisierė Gintarė Brazinskienė
Vyriausieji chormeisteriai Vita Dudonienė ir Vytautas Greičius
Vyriausiosios choreografės Irena Šukienė ir Rita Rudokaitė
Vyriausiasis kapelmeisteris Antanas Mikalauskas
Vyriausiosios etnografės Regina Lukminienė ir Dalia Ivoškienė
Dailininkė Rima Stadalnykienė
Šventės „Žemės šios dvasia“ pirmosios dalies  idėjos autorius režisierius Feliksas Paulauskas

Atgal