|
| Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai |
![]() |
| 2009 >>
| |
Mažutė mano Lietuva, –
Po paukščio sparneliu ji telpa.
Dar vienas mostas, vienas judesys,
Ir ji pradings tarytum lizdas.
Jūs manot, aš nemyliu jos,
Jei talpinu į tokį mažą plotą?
Tegu ji telpa po sparnu. Tegu.
Bet paukštis tas labai aukštai juk skrenda.
Jonas Mačiukevičius
Liepos 5-ąją Kėdainiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, kuri mini savo vardo tūkstantmetį,
vyko Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai skirti renginiai.
Prieš vidudienį prie Kėdainių rajono savivaldybės iškilmingai iškeltos Lietuvos valstybės vėliavos. Kėdainiečius ir miesto svečius sveikino Kėdainių rajono merė Nijolė Naujokienė, LR Seimo pirmininko pavaduotoja Virginija Baltraitienė. Skambėjo Muzikos mokyklos pučiamųjų orkestro atliekami kūriniai, aidėjo patrankų šūviai.
12 val. Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčioje aukotos Šv. Mišios Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti.
Po Šv. Mišių bažnyčioje koncertu „Dainuoju Lietuvą“ kėdainiečius ir miesto svečius sveikino Josvainių kultūros centro instrumentinė vokalinė grupė (vad. A. Giedrienė), Kėdainių kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Vėtrungė“ (vad. G. Brazinskienė) ir Akademijos kultūros centro folkloro ansamblis „Seklyčia“ (vad. O. Auškalnienė).
19 val. Jaunimo centro „Laiptai į viltį“ kiemelyje prasidėjo modernaus folkroko grupės „Aisva“ (Jonava) koncertas.
21 val. kėdainiečiai, susirinkę Kėdainių senamiesčio Didžiosios Rinkos aikštėje, giedojo Tautišką giesmę kartu su viso pasaulio lietuviais.
Tuo pačiu metu Tautišką giesmę giedojo viso rajono žmonės, susirinkę savo bendruomenių centruose bei ant piliakalnių, kur degė laužai.
Dalyvauti šiuose renginiuose, asmeniškai prisidėti prie „Tūkstantmečio odisėjos“ pilietinės iniciatyvos ir prasmingai paminėti Lietuvos vardo tūkstantmetį kvietė Kėdainių rajono savivaldybė.
Nežinau, ar tu supratai.
Norėjau paaiškinti tau, kas yra Lietuva.
Ji net numirti mums neleidžia. Iš tikrųjų, kas ji be mūsų, viena likus?
O tiems, kurie buvo lig mūsų - manai, lengva buvo? Bet laikėsi. Pasakysiu aš tau: ir dabar laikosi. Mumyse. Tu jauti, kaip jie mus remia? Kaip jie iškelia mus – lyg tą kardą? Ir taip iš rankų į rankas, iš kartos į kartą.
Jeigu sykį gimei, tai žinok, kad poilsio neturėsi. Kol yra Lietuva.
Justinas Marcinkevičius
Atgal
|
