Tradicijos

Užgavėnės




Kasmet Kalnaberžės kaime, kai žiema persirita pavasariop ir išaušta Užgavėnių rytas, pasirodo linksmų persirengėlių vežimaitis, pilnas „čigonų“, „daktarų“, kitų personažų. Kaimo muzikantas Alfukas kartu su spalvinga kompanija traukia dainą, kuri skamba po visą kaimą. Aplankoma kiekviena sodyba, kaimo žmonės pakviečiami prie laužo deginti Morę ir vyti iš kiemo žiemą. Šeimininkės skuba ant laužų kepti blynus, virti arbatą, šventės rengėjai visus kviečia į ratelį pamiklinti kojas, kad nesušaltų ir nesibaigtų linksmybės, kol bus sudeginta Morė. Vėliau visi renkasi į salę, kur vyksta vakaronė.




Kraštiečių šventė

Kasmet per Šv. Oną  Kalnaberžės kaime vyksta Kraštiečių šventė.
Apdovanojami gražiausių sodybų savininkai, rėmėjai papuošiami ąžuolo vainikais. Po saviveiklininkų koncerto savo dainomis kalnaberžiečius ir svečius džiugina profesionalūs kolektyvai. Vyksta sportinės varžybos, šurmuliuoja lauko prekyba, kepami šašlykai. Po koncerto į šokių aikštelę kviečia vakaro muzikantai. Šventę vainikuoja laužas.


Varnaėdynės

Nuo neatmenamų laikų Kalnaberžės kaime buvo valgomos varnos. Ši tradicija buvo kiek primiršta, tačiau Andriaus Gudžinsko paraginti valgyti varnų kalnaberžiečiai ir jų svečiai rinkosi jau penktą vasarą.
Varniukai marinuojami acto marinate kelias dienas, o šventės rytą bendruomenės salė pakvimpa verdama, kepama, troškinama varniena, kurios vakare paragauti susirenka vietiniai gyventojai ir svečiai iš visos Lietuvos. 
Kol nešami į stalą varnienos patiekalai, kaimo saviveiklininkai kartu su svečiais traukia dainą po dainos. Pasistiprinus unikalaus skonio delikatesu ir užgėrus alaus puta, vakaro muzikantai pakviečia į šokių salę linksmai patrypti.