2008

Šitas miestas – mano namai



Jau tapo tradicija prieš Kėdainių miesto šventę originaliai „aprengti“ namą Kėdainių senamiestyje, Senoji g. 13. Prieš porą metų namo langų arkose galėjome skaityti kėdainiečių eiles savo miestui, pernai – sužinoti, kiek kilometrų oro balionu iš Kėdainių reikėtų skristi iki Europos Sąjungos sostinių, šiemet – medžiu papuoštose namo langų arkose gėrėtis jaukių namų simboliu inkilu, skaičiuoti tūkstančius čia prikaltų sagų ir tikėti, kad prie langinių pritvirtintos pasagos atneš kėdainietišką laimę. Kodėl kėdainietišką? Todėl, kad jos pritvirtintos atvira dalimi žemyn, kaip ir Kėdainių miesto herbe, nepataikaujant prietarui, esą pasagą reikia prikalti taip, kad laimė į ją kristų iš viršaus.

Visi šie sumanymai – režisieriaus Felikso Paulausko idėja, kurią jis pats, gavęs rajono Savivaldybės paramą, ir įgyvendina, o jam padeda viena nuolatinė talkininkė Zita Dzidzinavičienė.

Šiemet režisieriaus sumanytas leitmotyvas „Šitas miestas – mano namai“ įprasmintas namo langų arkose pritvirtinant medinius skydus su langinėmis ir inkilėliais, o visą šią medžio konstrukciją papuošiant prikaltomis sagomis ir pasagomis. Įvairiaspalvių sagų, kurias sunešė patys kėdainiečiai, pritvirtinta po 500 kiekviename pirmojo aukšto lange, po 700 – antrojo ir net po 1000 kiekviename trečiojo aukšto lange.  Daugiausia jų atgabeno vyresni žmonės, maždaug nuo 35 iki 90 metų amžiaus.

Namo langinės ir inkilėliai – taip pat ne iš pirktų naujų lentų, o iš senų, tikrų namų, kuriuose kažkada gyveno kėdainiečiai. Režisierius visą vasarą važinėjo po Kėdainių apylinkes ir apleistose sodybose ieškojo senų spintų. Parsigabenęs iš jų nugarų meistravo langines, iš stalčių – inkilus. Tai todėl kiekvienas jų – vis kitoks, tarsi tikri, laiko išbandymus atlaikę namai, į kuriuos gera sugrįžti.

Sagos iš kėdainiečių namų taip pat turi savo prasmę. Tai tarsi šeimos antspaudas, patvirtinantis, kad „Šitas miestas – mano namai“.

Atgal